pravilkėti — vksm. Rei̇̃kia naũją páltą pravilkėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvilkėti — apvilkėti, apvil̃ki (àpvilki J), ėjo tr. Š 1. Q86, LL94, Š, Rtr apdėvėti, apnešioti. 2. kurį laiką vilkėti, dėvėti: Apvilkėjau marškinius dvi dieni J. 3. apvilkti: Sermėgą apvilkėti N. vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atsivilkėti — tr. Š pakankamai, užtektinai prisinešioti, atsidėvėti. vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; įvilkėti; išvilkėti; nuvilkėti; pavilkėti; parvilkėti; pervilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvilkėti — išvilkėti, išvil̃ki (ìšvilki J, K), ėjo 1. intr. DŽ1 kurį laiką vilkėti: Išvilkėjau ilgai tais marškiniais J. Penkerius metus išvilkėjau kailiniais Š. 2. tr. SD409, Sut vilkint nunešioti, nutrinti: Išvilkėtas rūbas N. Davė nažutką išvilkėtą Plš … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvilkėti — tr. Š, OGLIII325, KŽ nunešioti, nudėvėti: Strazdelį ėmę kiti kunigai apjuokt už jo labai prastus nuvilkėtus rūbus LTI545. [Ponelis] valkstėsi sunkiomis jau nuvilkėtomis meškenomis Vaižg. | refl. BŽ48, Š. vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; įvilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parvilkėti — parvilkėti, parvil̃ki (par̃vilki K, KŽ), ėjo tr.; R363, MŽ487, N sudėvėti, sunešioti: Aš neparvilkėsiu, nei neparnešiosiu, nei kitam dovanosiu LTR(Kbr). vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; įvilkėti; išvilkėti; nuvilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pavilkėti — tr. NdŽ 1. kiek pavilkti, patraukti: Akėčias pavilkėk toliau DŽ1. Pavilkėj[o] arklys – kad dėjomės anta kelio Drsk. Uvožok, žmogau, kad ir tu prigersi, šauksys pri kitų, kad tavi gelbėtų, toliau pavilkėtų S.Dauk. 2. DŽ1 kurį laiką, kiek padėvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pervilkėti — 1. intr. kurį laiką vilkėti: Jis parvilkėjo du nedėlmečiu marškiniais J. 2. tr. sudėvėti, sunešioti: Tavo suknias sierūnėles pati pervilkėjo BsO403. vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; įvilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suvilkėti — tr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ vilkint sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Marškinėlius visai suvilkėjau, nebesilaiko ant nugaros P.Klim. Kožnądien vilkėdamas greit rūbą suvilkì Trgn. Suvilkėta suknelė visa, suplyšus Klt. ║ vilkint sutepti, įjuodinti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvilkėti — tr. vilkint įjuodinti, užnešioti: Balti, ne juodi, neužvilkėti [marškiniai] Lp. vilkėti; apvilkėti; atsivilkėti; įvilkėti; išvilkėti; nuvilkėti; pavilkėti; parvilkėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
